„Žmogus yra save kurianti būtybė...“
 
Vytautas J. Černius

Įvadas

Leidinyje pristatomas Tavistock seminaras yra organizacinis mokymo bei mokymosi metodas (modelis), sudarantis prielaidas analizuoti grupėse vykstančius procesus ir jų dinamiką. Ypatingą dėmesį šis metodas skiria autoriteto ir atsakomybės reikšmei, ir yra skirtas žmonėms, siekiantiems suprasti ir gerinti santykius darbo vietoje.

Tavistock seminaras grindžiamas anglų psichiatro Wilfred Bion įžvalgomis apie grupes ir vėliau sukurtu A.Kenneth Rice seminaro vedimo struktūriniu modeliu. Taip pat jam įtaką darė įvairios psichoanalitikų teorijos, ypač Melanie Klein bei Kurt Lewin lauko teorija.

Tavistock grupinis seminaras kaip mokymo ir mokymosi priemonė pirmą kartą surengtas 1950 m. Londone, Tavistock Place klinikoje. Vėliau 1973-2004 m. tokie seminaras buvo organizuojami Anglijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir JAV.

Lietuvoje pirmą tokį seminarą 1991 m. Kaune vedė profesorius Vytautas J.Černius Vytauto Didžiojo universitete (VDU), Pedagogikos centre. Vėliau įvyko dar keturi seminarai 2000 m., 2004 m., 2005 m. ir 2006 m., seminarų rengimo tradiciją perėmus VDU Švietimo studijų centrui.

Šiame leidinyje pristatomi teoriniai Tavistock seminaro pagrindai: Bion straipsniai, analizuojantys individo ir grupės sąveikos problemas, atskleidžiama Tavistock seminaro organizacinė struktūra, veikėjai ir pagrindinės veikimo taisyklės, pristatomi Štabo direktoriaus ir kitų seminaro narių asmeniniai pastebėjimai, susiję su grupinio seminaro vyksmu Lietuvoje.

Leidinyje išsamiai aptariama viena teorija. Tačiau į grupę ir jos narius galima žvelgti iš įvairių perspektyvų. Tavistock seminarai - tik viena iš jų. Todėl leidinys baigiamas straipsniu, atskleidžiančiu ir kitus požiūrius į grupę bei jos vystymąsi.

Ši knyga yra indėlis į žmogui įdomią nagrinėjimų sritį - savęs ir kitų supratimą.

Įvadas

Lietuva, įsijungdama į ES plėtros procesus, atsivėrė šiuolaikiniam pasauliui ir sukūrė universitetų mokslininkams bendradarbiavimo ir bendravimo prielaidas. Viena iš jų - dalyvavimas bendruose projektuose. Šiame leidinyje apibendrinama Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo studijų centro mokslininkų patirtis, įgyta dalyvaujant Socrates/ Grundtvig projekte "Suaugusiųjų švietėjo kvalifikacijos žinių visuomenėje" (ADU-EDU).

Paraiška projektui buvo teikiama siekiant inicijuoti naujų narių integraciją į ES struktūras. Todėl trys projekto partnerių organizacijos tuo metu atstovavo ES šalims kandidatėms - Lietuvai, Latvijai, Maltai, o trys - ES tikrosioms narėms - Danijai, Švedijai, Prancūzijai. Viena iš partnerių - Norvegija buvo neutrali. Ji buvo pasirinkta kaip didelę projektinės veiklos kontekste patirtį turinti organizacija. Rengiant projektą buvo išsamiai aptarta jo idėja ir nuspręsta, kad siekiant plėtoti suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymąsi visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir žinių visuomenės kontekste, ypač svarbia tampa suaugusiųjų švietėjo profesija. Mokymosi visą gyvenimą kontekstas buvo suprantamas (Hamburgo konferencija) kaip mokymosi prioritetas, besikuriantis ant keturių pamatų: mokymosi žinoti, mokymosi veikti, mokymosi būti ir mokymosi gyventi drauge. Žinių visuomenės kontekste numatytas svarbiausias projekto tikslas - žiniomis grįsta suaugusiųjų švietėjo veikla, kuri įmanoma, kai įvairių šalių atstovai kartu kuria ir panaudoja jau turimas žinias, sukuria žinių judėjimo ir jomis apsikeitimo erdvę, kurioje informacinės technologijos plačiai naudojamos žinioms koduoti ir perduoti.

Buvo nuspręsta, kad diskusijos dėl nuolatinio mokymosi idėjų sklaidos bei suaugusiųjų švietėjo kvalifikacijų modelio prisidės prie bendros Europinės erdvės kūrimo. Šioje bendroje erdvėje galės vykti diskusija apie suaugusiųjų švietėjų profesinį rengimą, kvalifikacijos tobulinimą bei sertifikavimą ir nacionalinių suaugusiųjų švietėjų rengimo programų akreditaciją tarptautiniame lygmenyje.

Projekto realizacijos metu šalyse kandidatėse įvyko žymūs kultūriniai, socialiniai ir politiniai pokyčiai. Lietuvoje sukurta mokymosi visą gyvenimą strategija, vyksta diskusija apie jos tobulinimą. Į šią diskusiją įsijungė ir ADU-EDU projekto dalyviai, kurie inicijavo skirtingų socialinių partnerių susitikimą ir pasidalijimą patirtimi. Projekte rengiama medžiaga buvo panaudota analizuojant Lietuvos suaugusiųjų švietimo kontekstą tyrimuose. Sukaupta patirtis buvo apibendrinta tarptautinėse konferencijose.

Projekto dalyvių (A.Valiuškevičiūtės, G.Linkaitytės, L.Žilinskaitės, D.Lukšytės) sukaupta patirtis apibendrinama siekiant praplėsti suaugusiųjų švietėjų, besirūpinančių šios profesijos statusu Lietuvoje, skaičių ir pakviesti juos bendram darbui.

Leidiniai anglų kalba

                                   

Pratarmė

Tai antrasis Socrates Grundtvig 1 projekto “Tęstinio mokymo programa konsultantams, dirbantiems suaugusiųjų švietime” [Continuing Education for Counsellors working in Adult Education – ACCED, 225646-СP-1-RO-GRUNDTVIG-G1.] metodinis leidinys, skirtas karjeros konsultantų rengimui. Tikimės, kad susipažinę su jo turiniu, turėsite galimybę įsitraukti bei išgyventi dar vieną naują mokymo bei mokymosi patirtį. O gal atminties kertelėje įsidėmėję šią priemonę kaip naudingą išteklių būsimajai veiklai, prireikus, galėsite be vargo pasinaudoti pateikta medžiaga.

Taigi, kodėl ir kaip gimė šis nedidelis leidinys?

Už galimybę pasidalinti įgyta patirtimi su skaitytojais esame dėkingi Socrates Grundtvig 1 programos projektui ACCED, kurio lėšomis buvo finansuota šios metodinės priemonės leidyba.

Šiuo dviejų metų trukmės tarptautiniu projektu, į kurį, bendradarbiaudamas su Rumunijos, Austrijos, Danijos, Ispanijos bei Norvegijos suaugusiųjų švietimo institucijomis, 2005 m. įsijungė Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo studijų centras, norėta prisidėti prie konsultavimo paslaugų kokybės gerinimo, karjeros konsultantų rengimo ir jų kvalifikacijos kėlimo sistemos tobulinimo Europos valstybėse.

Bendrai projektinei veiklai ir pasidalijimui gerąja patirtimi susibūrę skirtingų Europos šalių suaugusiųjų švietėjai siekė sukurti nuoseklią europinio lygio tęstinių studijų programą, skirtą karjeros konsultavimo specialistams, dirbantiems su suaugusiais klientais, paruošti metodinę medžiagą, patikrinti parengtą kursą, jį patobulinti bei seminarų metu apmokyti konsultantų rengėjus.

Projekto metu parengta programa grindžiama adaptuotu „Kanados karjeros konsultanto standartų ir gairių“ [Canadian Standards and Guidelines for Career Development Practitioners] dokumentu, kuris pasirinktas kaip geriausiai atliepiantis įvairaus lygmens konsultavimo specialistų poreikius. Programą sudaro šeši moduliai, kuriuose pateikiama teorinė informacija (1 modulis) bei siūlomi praktiniai kompetencijų, reikalingų karjeros konsultantui, dirbančiam su suaugusiaisiais, plėtotės būdai ir priemonės (2-6 moduliai). Kiekvienam kurso moduliui parengti kursą palaikantys didaktinės medžiagos paketai – dėstytojo knyga bei kurso dalyviams skirta mokymosi medžiaga – besimokančiojo knyga.

Šios lietuvių kalba išleistos metodinės priemonės paskirtis – glaustai supažindinti skaitytojus su ketvirtajame ir penktajame moduliuose, kuriuos rengė Danijos ir Rumunijos suaugusiųjų švietėjai, pateiktomis užduotimis ir priemonėmis.

Pirmajame skyriuje pateikiamas užduočių paketas, skirtas plėtoti karjeros konsultanto kompetencijas, būtinas klientų mokymosi palaikymui. Taigi atveriama galimybė įgyti naujų žinių apie mokymosi principus bei technikas, nuostatų, svarbių suaugusiųjų konsultavimui, bei gebėjimų, reikalingų planuojant, rengiant, teikiant ir vertinant mokymosi programas, atliepiančias klientų poreikius bei atitinkančias jų turimas kompetencijas, patirtį ir gabumus. Antrojo skyriaus užduotys papildys turimus teorinius karjeros konsultavimo pagrindus.

Manome, kad leidinys gali būti naudingas suaugusiųjų švietėjams, dalyvaujantiems konsultantų rengime bei jų kvalifikacijos kėlime. Viliamės, kad metodinėje priemonėje siūlomos užduotys atlieps Jūsų ir Jūsų studentų poreikius ir padės plėtoti sėkmingai būsimųjų karjeros konsultantų veiklai būtinas kompetencijas.
Šią priemonę taip pat norėtume pasiūlyti ir karjeros konsultantams praktikams, ieškantiems saviugdos galimybių sau ar siekiantiems suburti bendraminčių profesijos kolegų būrelį ir tokiu būdu inicijuoti bendrą mokymosi veiklą.

Rengėjai

Pratarmė

Jūsų rankose leidinys, kurio paskirtis - pasidalinti lūkesčiais, atradimais, idėjomis ir patirtimi, kurią sukaupė Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo studijų centro andragogai.

Už tai, kad "Andragogikos skaitiniai" galėjo išvysti šviesą, esame dėkingi diskusijoms, vykusioms mūsų įstaigoje, kurias skatino ir palaikė bendra Lietuvos suaugusiųjų švietėjų ir mokslininkų iniciatyva bei atsiradusi idėjų mainų ir bendradarbiavimo galimybė tarptautiniuose projektuose. Prie novatoriškų idėjų sklaidos svariai prisidėjo SOCRATES Grundtvig 1 projektas "Suaugusiųjų švietėjo kvalifikacijos žinių visuomenėje" (ADU-EDU), kurio lėšomis ir buvo išleista ši knyga.

Leidinyje pristatome Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos katedros ir Švietimo studijų centro darbuotojų patirtį, apibendrintą straipsnių rinkinyje, kurį vienija bendra mokymosi visą gyvenimą kultūros kūrimo ir skleidimo idėja.

Viliamės, kad knygoje pateiktos įžvalgos buvo prasmingos suaugusiųjų švietėjams praktikams, įvairių pakopų andragogikos specialybės studentams bei visiems Lietuvos žmonėms, kuriems nesvetimas nuolatinio tobulėjimo siekis, naujovių troškimas, noras keistis patiems ir inicijuoti kaitą visuomenėje.

Leidinį "Andragogikos skaitiniai" sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiami svarstymai apie andragoginės veiklos kontekstą ir perspektyvą, analizuojami filosofiniai švietimo pagrindai, leidžiantys apibrėžti galimą suaugusiųjų švietimo praktikos lauką ir numatyti jo plėtros alternatyvas. Šioje dalyje taip pat bandoma atskleisti suaugusiųjų švietėjo vaidmenį mokymosi visą gyvenimą kontekste bei modeliuoti andragogo veiklų sistemą.

Antroji knygos dalis skiriama mokymosi kultūros kaitai, įvardijamai kaip perėjimas nuo tradicinio mokymo atvirojo mokymosi link, kai prioritetas atitenka jau ne mokymo, o mokymosi procesui, ir yra vertinamas besimokančiojo individualumas bei unikalumas. Šioje dalyje turėsite galimybę susipažinti su mokymo-mokymosi paradigmų modeliu bei trimis atvirojo mokymosi dimensijomis. Suaugusio besimokančiojo vaidmens ypatumams mokymosi procese apibūdinti pristatomas savivada pagrįsto mokymosi modelis ir R.Sternbergo mentalinės savivados teorija, leidžianti išskirti ir sisteminti individualius besimokančiųjų skirtumus, andragogams siūlomos šios teorijos taikymo praktinėje veikloje perspektyvos. Straipsnių teorinė dalis iliustruojama ir pagrindžiama atliktais empiriniais tyrimais.

Trečiojoje leidinio dalyje analizuojama mokymosi visą gyvenimą konteksto įtaka pedagoginės praktikos kaitai. Kadangi mokymasis tampa visą gyvenimą trunkančiu procesu, pedagogai taip pat susiduria su iššūkiu - sukurti tokį mokymosi procesą, kuris laiduotų moksleiviui tolesnę mokymosi visą gyvenimą perspektyvą. Šioje plotmėje pristatomos pedagoginės veiklos reformavimo galimybės - ugdymo pamatų praktiniai tyrimai bei pedagoginės veiklos planavimo konteksto modelis ir pagrindiniai principai. Kaip pedagoginės kvalifikacijos tobulinimo perspektyva siūlomas didaktinio proceso, kuriančio sąlygas individualiam vystymuisi, stebėsenos modeliavimas.

Jei leidinys paskatins skaitytojus pasidalinti turimomis įžvalgomis, subrandinti naują idėją, patirti tyrimo džiaugsmą ir puoselėti iš mokymosi visą gyvenimą grūdo besistiebiantį gležną naujos švietėjiškos kultūros daigelį, laikysime, kad mūsų tikslas yra pasiektas.

Leidinio sudarytojai